Spalvingoji Kinija

Ko gero , pasaulis kasdien vis mažėja. Nė viena para nepraeina be žiniasklaidos pranešimų, kad kažkas nutiko tolimame krašte, be įtakos daromos mūsų akcijų biržoms užsienio akcijų biržų, be poreikio mūsų mokykloms apsispręsti dėl užsienio kalbos ir be galimybės, kad mūsų draugai,, bendradarbiai, kaimynai ir galbūt šeimos nariasi – tai žmonės , atvykę iš svetur, kalbantys mums sunkiai suprantama kalba ir žvelgią į gyvenimą visai kitomis akimis. Ar mums, kuriųn gimtoji kalba lietuvių, tikrai nereikia mokintis svetimo skalbos, ar nereikia susipažinti su svetima kultūra? Atsakymas į šiuos klausimus – kaip greitai supras kiekvienas, išlipęs iš lėktuvo svetimoje šalyje – reikia.

Tad ko gero pasaulis sulyg kiekviena diena darosi vis didesnis ne mažesnis ir kad pasaulio kultūros yra unikalios, paslaptingos, neatrastos ir įdomios daugelyje gyvenimo aspektų. Ir ne pasaulis mažėja, bet mes privalome augti .

Verslininkai, keliaujantys po pasaulį, pradeda suvokti, kur gali nuvesti netteisingai suprastas gestas, ne vietoje ištartas žodis, be tinkamos informacijos susidaryta nuomonė.

Tad supratimas, pritapimas ir maksimalus kultūrinių privalumų išnaudojimas – tai lemiami veiksniai, kurie užtikrina sėkmingą pasaulio verslininko , diplomato, tarptautinės įmonės vadybininko darbą.

      Smalsumas pažadina norą pamatyti kraštą, apie kurį tiek daug skaityta; pajusti 5000 metų senumo tvirtą civilizacijos ranką; pabuvoti vietovėse tokiose senose, kaip Yangzte tarpeklis, ir tokiose paslaptingose, kaip Geltonieji kalnai, ar Guilino smiltainio kalvos. O kur dar legendinė Didžioji Kinų siena – vienintelis žmogaus kūrinys, matomas iš mėnulio; aštuntasis pasaulio stebuklas – terakotinių kareivių armija, du tūkstantmečius pragulėjusi po žeme; prašmatnus Purpurinis Uždraustas miestas.

      Kinija yra Centrinėje ir Rytų  Azijoje, Ramiojo vandenyno vakarinėje pakrantėje. Kinija trečia šalis pasaulyje pagal teritorijos dydį (9,6 mln. kv. m). Kinija skalauja Bohaju įlanka, Geltonojį, Rytų Kinijos ir Pietų Kinijos jūros. Kinijai priklauso daugiau nei 5000 salų, didžiausios iš jų Taivanis ir Chainan. Kinija užima pirmą vietą pagal gyventojų skaičių, tai apie 1,3 mlrd. Tai sudaro ketvirtį viso pasaulio gyventojų. Kinija sudaro 23 provincijos, 5 autonominiai rajonai, centrinio pavaldumo 4 miestai  (Pekinas, Šanchajus, Tjanzanis ir Čuncinas), 2 specialūs administraciniai regionai – Sianganis (Honkongas) ir Aominis (Makao). Kinijos sostinė –Pekinas. Kinija -  tai šalis su sena istorija ir civilizacija. Senovės Kinijai priklauso keturi žymūs atradimai: popieriaus, knygų spausdinimas, kompasas ir parakas. Šalis garsėja istorijos ir kultūros palikimu.

Klimatas: Didžiausia teritorijos dalis yra умеренного klimato juostoje su karšta vasara ir šilta žiemą. Chainan saloje – tropinis klimatas. Šalčiausiai žiemos metu Šiaurės – Rytų Kinijoje.

Geriausias laikas poilsiui lapkritis –gegužė. Birželis – liepa bene karščiausias metas 38 –40 C. Taip pat liepą, rugpjūtį bei rugsėjį – lietaus sezonas.

Religija: Kinijoje yra įvairių religijų pagrindinės  iš jų: daosizmas, budizmas, islamas, katalikybė ir kriksčionybė.
 

Virtuvė: Tikroji kinų virtuvė – tai puikus in ir jan aromatų ir skonių derinys, o europiečių požiūrių – tai nesutampama. Lauko virėjų šedevras – Pekino “antis”, kurios paruošimui reikia daugiau kaip 24 val.  Patys egzotiškiausi patiekalai – sriuba iš kregždutės lizdo, keptos meškino letenos ir ‘Lunhudou’ (Drakono ir tigro kova), kurį ruošiama iš žole mintančios leopardinės katės ir gyvatės. Patiekalų pateikimo tvarka skiriasi nuo europietiško: iš pradžiu paduodami šalti užkandžiai, po to – karšti patiekalai, ryžiai ir po to sriuba, vietoj duonos paduodami ryžiai. Kinijoje valgoma pagaliukais, tačiau jums pageidaujant  pateiks stalo įrankius. Rekomenduojama lankyti restoranus, kuriuose yra specialios licencijos turistų iš užsienio aptarnavimui. Licencija iškabinama matomoje vietoje. Licenzijos parašytos anglų kalba.

Transportas: Pagrindinė transporto priemonė Kinijoje – autobusai, troleibusai ir taksi. Dideliuose miestuose – Pekine, Šanchajuje, Guandžau yra metro. Mieste patartina naudotis taksi. Velorikša – ekzotiškiausias važiavimo būdas, bet ir brangiausias.

Automobilio nuoma: Tarptautinės teisės Kinijoje negalioja ir išsinuomoti automobilį galima tik su vairuotoju.

Šventės: Tradicinės šventės nustatomos pagal mėnulio kalendorių ir išeina skirtingomis dienomis. Kitos tradicinės bei pagrindinės šventės Juansiao (Žybintų šventė) – pagal mėnulio kalendorių pirmojo mėnesio 15 diena, Cinmin (viena diena balandžio nuo 4 iki 6d.) – protėvių atminimo diena. Viena iš didžiausių švenčių laikoma – Švietimo diena viena iš didžiausių Kinijos švenčių (spalio 1d. ir gegužės 1d.)

Kai kurios elgesio taisyklės:Kinijoje, ypatingai žmonių susibūrimo vietose egzistuoja smulkių vagysčių problema. Susidarant konfliktinei situacijai sakykite “Budun” (nesuprantu) – jus paliks ramybėje, net jei jūs būsite  kaltas. Sudėtingais atvejais kreipkitės į ambasadą. Honkonge už rūkymą viešose vietose, patalpose (oro uostas, parduotovė, metro) skiriama 5000 HK $ bauda.

 

Kinijos šalies savitumas ir bendri nacionaliniai ypatumai

 

 

Kinija – tai seniausia pasaulio tęstinė civilizacija, statistine paklaida apskaičiuojant Kinijos gyventojų skaičių yra didesnė už bendrą Jungtinių  Valstijų gyventojų skaičių. Napoleonas kartą yra pasakęs, jog Kinija – tai miegantis milžinas, ir pasauliui vertėtų budriai stebėti, kada jis pabus. O jis pabudo…

Kinai sugebėjo suderinti dvi priešybes : komunistinę politinę ideologiją su laukine – vakarietiška kapitalistine ekonomika. Kinų kultūra išplitusi toil už kontineto ribų; į ją įeina Taivanas ir emigravusios kinų bendruomenės, kurios skatina ir stūmia daugelio kraštų , tokių kaip Singapūras , ekonomiką.

KINIJOS ŽMONĖS  

Teample of Heaven, Pekine su gerbėjais

Kinai, iš vienos pusės, yra “normalūs” žmonės: statosi nieko neįpatingus blokinius namus (tik senesni namai yra su tais riestais stogais, kaip kad mes įsivaizduojam tradicinį kinišką pastatą), nešioja tokius pat drabužius. Tik jų akys siauros. Ir mąstymas aukšyn-kojom. Žodžiu, reikia priprasti.

Kinų laisvalaikio mėgstamas užsiėmimas – šaškės

Kinija į visas pakampes yra prisikimšusi žmonių. Visur pilna įdarbintų žmonių. Pilna personalo kavinėse, kirpyklose ir pan. Net  metro kiekvienoje stoteleje stovi po du uniformuotus vyrukus, kurie prižiūri, kad žmonės neperliptų saugos linijos.

Spjaudosi kiniečiai tiek gatvėje, tiek disko klubuose, tiek traukiniuose. Metro stotyse net yra ženklai su perbrauktu spjaudalium ir užrašu "NESPJAUDYTI".

Kinai yra dideli rėksniai. Gatvėse niekas nepaiso kelio eismo taisyklių. Jei norit pramokti profesionaliai valdyti mašiną – pagyvenkit Kinijoj ir pasitreniruokit nenutrenkti pėsčiųjų, dviratininkų, motociklų ir kitų važiuojančių prietaisų.
 
Kinai  šiek tiek grubūs ir nemandagus. Jei tau užmins ant kojos – niekada nepasakys “atsiprašau”. Spjaudosi kur papuola.
Daug kinų vyrų turi užsiauginę labai ilgą kurios nors rankos mažojo piršto nagą. Spėkit kodėl? Ogi krapštyti ausims! kvaila madaJ.
 Susidarė įspūdis, kad kinai yra labai smalsūs ir labai daug valgo. suvalgyti jų porcijų praktiškai neįmanoma. O čia jū nacionalinis kraupus patiekalas , panašu kaip fondiu tik gerokai prasčiau:

Saulė siaubingai kaitina. Mieste tvanku ir karšta (35-37 C). O kas trečia kinė eina gatve su lskėčiu. Jos galvoja, kad įdegusi oda yra negraži.  Kai kuriuos net dviračiu važiuojančios kinės prisitaiso lietsargius prie rėmo arba ant rankų užsimauna neišvaizdžius marlius.

Kinai už save "aukstesniais" laiko baltus žmones, tada seka jie patys ir tik po jų – juodukai. Todėl dažnai reklaminiuose stenduose galima pastebėti, kad produktą reklamuoja baltasis žmogus.

Kinai atrodo labai sveiki žmonės ir nuolatos tą pabrėžią, jog maistą kurį jie valgo yra labai sveikas ir naudingas jų sveikatai. Labai daug pagyvenusių kinų, kurie vaikšto be lazdučių. Visi jie sveikuoliai, dirba kokį nors fizinį darbą ir nemiršta. Manau jie sveiki, nes visą dieną geria karštą arbatą, arba tiesiog karstą vandenį. Be to, rytais parkuose atlikinėja tokią specifinę mankštą. Turi ji pavadinimą (bet nepamenu). Tai pirma stadija prieš kung-fu (jei neklystu). Jei kada bus proga, reikėtų ryte (apie 6-7 valandą) į kokį parką ar atvirą vietą. Ten pamatyti galima 10-20 kinų sinchroniškai darančius tuos pratimus. Kartais su vėduoklėmis ar net kardais.

Nors su komunistiniu režimu eilinę dieną Kinijoje susidurti yra gana sunku, teko matyti kaip vieno restorano menedžeris išsikvietė visus padavėjus į lauką ir, surikiavęs juos aiškino kažkokius nurodymus. Griežtas vaizdelis. 

Vaikų politika

Nuo 1979m valdžia įvedė vieno vaiko politiką. Išimtis kaimo vaikai, kur, jei pirma gimsta mergaitė, galima turėti antrą ir nesvarbu ar tais bus mergaitė ar berniukas, nors tikimasi berniuko.

Pagimdžius vaiką, moteris turi teisę 4mėnesius neiti į darbą. Jei ji į darbą neateitų ilgiau, tuomet ji gali būti atleista, jokių teisių ji neturi..Gimstamumas sumažėjo , nes jaunos poros nebenori gimdyti.

KINIJOS APLINKA ,specifiniai ypatumai 

 Kinai įvairiai daro biznį. Pavyzdžiui, prisiperka traukinio bilietų ir perpardavinėja šiek tiek brangiau. Labai daug mažų privačių parduotuvėlių kurios dirba naktį.

Minimalus mėnesinis atlyginimas 400YEN.,jei žmogus tiek gauna, tuomet vyriausybė prideda dar 400YEN. Komunaliniai mokesčiai apie 600YEN.Pencija apie 1200YEN.

Miestas, turintis iki 1 milijono gyventojų skaitosi mažas miestas, 1-5 mln – vidutinis, virš 5 mln – didelis miestas.

Nekilnojamas turtas center apie 180tūkstančių YEN už 1kv.m., ne center apie 2500-3tlitų ir mažiau. Dvigubai nei buvo prieš metus.Labai panaši situacija į mūsų.

Kontroliuojamas automobilio įsigijimas Pekine automobilius turi tik apie 20proc visų gyventojų. Prieš perkant automobilį reikia gauti parkavimo licenziją, kuri yra labai brangi. Už parkavima kaskart reikia mopkėti nesvarbu , kad sumokėta už licenziją. Šanhajuje mokama dar ir už automobilio numerous apie 20tūkstančių YEN.

Nors vasarą lauke yra baisiai karšta, visur galima atsigauti, nes bet kur stovi oro kondicionieriai. Tiek autobusuose, tiek kavinėse, ir visur kur tik įmanoma. Na, būna autobusų bei traukinių ir be oro kondicionierių. Tokie paprastai yra dvigubai pigesni.

 

BENDRAVIMO BŪDAI

Kinijos visuomenėje griežtai laikomasi organizacinės struktūros ir hierarchijos: namie, mokykloje, karinėse struktūrose, versle. Konfucinis formalumas išugdė tarpusavio bendravimo normas, kas ir su kuo daroma, norint pasiekti sėkmę Kinijoje. Čia labai svarbu parodyti pagarbą individams , prklausomai nuo jų rango ir padėties. Hierarchija garbinama nuolankumu ir įvaizdžio , orumo išsaugojimu. Tai daroma žeminant ir menkinant save. Ir toks elgesys leidžia save iškelti kitų akyse ir tinkamai įvertinti. 

Nors daugelis taisyklių diktuojama hierarchijos iš viršaus, vis dėlto valdantis veiksnys kinų visuomenėje tenka individų tarpusavio ryšiams. Šie ryšiai vadinami guanxi. Šių dienų Kinijoje nėra tikrai patikimos teisinės sistemos atsiteisti (civiline, verslo ar kitokia prasme) ; finansų sistema atsirado visiškai neseniai; neegzistuoja atstovaujamos ir politinės sistemos.

Vakarietis paprastai , užbaigęs darbą ar įvykdęs užduotį, yra išlaisvintas nuo jo/jos įsipareigojimų, priešingai kinai , apsiėmę kokią užduotį, toliau įsipareigoja kitam asmeniui, tad ateityje iš jo už atitinkamą veiksmą bus pareikalauta naujų veiksmų. Jų vertybių sampratoje neišskiriama sąvoka tarp profesionalumo ir asmeniškumo ir ar kiekvienas elgiasi profesionaliai , priklauso nuo jo ar jos vertės kitam asmeniškai.

Ir kaip visuomenei geriausiai bendrauti su pasauliu? Egzistuoja didelis prieraišumas ir pasitikėjimas simboline išraiška, tiek žodine, tiek vaizdine. Kalbant simboliais yra lengviau išsakyti tai, ko negalima išsakyti tiesiogiai. Kinų mėgstamas posakis – “Piešinys – vertas tūkstančio žodžių”. Dar kinai sako, kad tas kuris mažai kalba , daug pasako arba kartais Tyla – Gera Byla.

Šioje aukšto lygmens kultūroje daugeliu atvejų veiksmą nulemia situacija , o ne taisyklės ar reglamentas.Tai reikškia, kad kintant situacijoms (ir individams , susijusiems su ta situacija) prireikia lankstumo. Sutarties sąlygos, pasirašytos sausio mėnesį, gali nebegalioti liepos mėnesį, jeigu liepos mėnesio situacija skirsis nuo tos , kokia buvo sausio mėnesį. Ir kaip tik dėl to kinai neretai praranda pasitikėjimą vakarietiškomis sutartimis, o vakariečiams atrodo, jog kinai neturi supratimo apie sutartinę teisę.

Su pašaliečiais kinų kultūra yra formali ir laikomasi atstumo, kol neužsimezga draugiškesni ryšiai; pavykus pelnyti kinų pagarbą ir pasitikėjimą, sudaroma pakankamai gero guanxi su įtakingais žmonėmis ir kiekvienas laikomas savu, todėl veiksmai galimi spontaniškesni ir neformalūs. Kinai nuo formalių santykių lasivai pereina prie neformalių; svarbu iš pradžių laikytis ir suvokti formalius kultūros papročius .

BENDRAVIMAS SU KINAIS  

Panašu, kad kinai mano jog angliškas žodis HELLO yra universalus. Jei nieko daugiau nemoka, tai norėdami bet ką pasakyti užsieniečiui rėkia HELLO HELLO! Eini pro šalį kokios nors parduotuvės, tai šaukia iš tolo "hello, hello!". Užeini į vidų parduotuvėlės, gudresnis prekeivis stengiasi būti kuo geresnis ir sako "luka luka... luka luka" (reikia suprasti “look look” – “pažiūrėk pažiūrėk”). Kartais pamatai kokį menkniekį. Tarkim mažą dėžutę. Paimi, pavartai. Padedi į vietą. Tai po kelių minučių pardavėjas prišoka su kitokia dėžute, kiša tau po nosim ir vėl lemena "luka luka luka...". Jei paprastas žmogelis, tai bekišdamas Tą Kitokią Dėžutę sako "helou helou helou". Sprask, “pažiūrėk ir nupirk, pažiūrėk ir nupirk”.

ELGESYS VIEŠUOSE VIETUOSE

Kaip ir daugeliui Azijos kultūrų, kinams būdinga laikytis atokiau. Tik intymiau bendraujantys draugai, gali liesti vienas kitą sveikindamiesi. Spausti ranką sveikinantis Kinijoje nebūdinga, šis įprotis paplitęs tarp vakariečių. Kinai jei spaudžia ranka, tai ko gero stengdamiesi įtikti vakariečiams.
Kinai sveikinasi paprastai galvos linktelejimu ir tuo pačiu prideda vizitines korteles. Jei spaudžiama ranka sveikinimosi metu, spustelėjimas yra švelnus ir silpnas. Vakarietės moterys visuomet turėtu pirmos ištiesti ranką pasisveikindamos .
Keliaujant į Kiniją reikėtų pasirūpinti vizitinių kortelių atsarga , nes jų prireiks kiekvienam su kuriuo jus supažindins. Kortelės turi būti tvarkingos , nes jos atspindi žmogų kaip asmenybę. Būtų labai gražu ir reikėtų pasirūpinti kad keliaujant į Kiniją kitoje kortelės pusėje būtų vertimas į Kinų kalbą. Įprastinė kiniškos kortelės rašymo forma yra iš viršaus į apačią ir iš dešinės į kairę, kur pirmiausiai nurodoma kompanija, paskui rangas ir titulas, toliau pavardė ir kontaktinis telefono numeris. Pagarbą kinams rodytų jei kortelėje, kiniškame tekste būtų panaudotas aukso spalvos rašalas. Įteikiant kortelę reikėtų atversti kinišką tekstą, kad kinas galėtų perskaityti, kas parašyta. Kortelę reikia laikyti už viršutinio kairiojo kampo ir viršutinio dešiniojo kampo. Paimti kortelę reikėtų abiemis rankomis tuo pačiu būdu. Kortelėmis keistis reikia greitai , beveik vienu metu. Apsikeitus kortelėmis reikėtų linktelėti galvą.
Gatvėse, parduotuvėse ir daugumoje viešų vietų žmonės mažai kreipia dėmesio į tvarką eilėse. Dėl nuolatinio keleivių gausumo viešajametransporte dažnai stumdomasi.

Klientų aptarnavimas Kinijoje gerėja, kadangi “kitas”(t.y. klientas) yra labai svarbus . Teikti paslaugas, reiškia rodyti pagarbą klientui.Didmiesčių parduotuvės dirba iki vakaro ir savaitgaliais. Kinams patinka kai už paslaugas asmeniškai padėkojama parduotuvių savininkams, padavėjams , viešbučių administratoriams.

Kas yra keista mums europieciams, kad vonios kambario iranga pasitaiko visokia : su vakarietiskais tualetais ir azijietiskais ( angos grindyse, kibirai su vandeniu ar žarnos,prijungtos prie vandentiekio sistemų apsiplovimui vietoj popieriaus.

Eismas vyksta dešiniąja kelio puse, ir nepriklausomai nuo to, kur važiuojate – ar kaimo vietovėje, ar mieste – važiuoti automobiliu pavojinga, kadangi keliai yra prasti ir juos nevisuomet lengva rasti netgi su žemelapiu.

Metro užsidaro apie 23val arba apie vidurnaktį. Taksi geriausiai pagauti taksi stovėjimo aikštelėse ir pagavus juos reikia tartis dėl kainos, kadangi skaitiklis gali neveikti.

Arbatpinigiai Kinijoje vis dar neįteisinti, tai nebūdinga ir neįprasta ir smulkių nėra reikalo palikti.

PEKINAS – KINIJOS SOSTINĖ  

Forbidden City (Uždraustas miestas).

Dabar tai tapo turistiniu objektu, o “senais laikais” čia gyveno valdovai ir paprastiems piliečiams patekti būdavo draudžiama. Dideliame plote begalės pastatų iš senų dinastijų.Ant įėjimo į Forbidden City kabo didžiulis didžiulis MaoDzeDuno portretas. Savaime aišku, visi iš eilės kinai turi būtinai nusifotografuoti šalia jo, nes kitaip bus gėda grįžti į namus.

 Priešais Forbidden City yra Tiananmenio aikštė, kurioje dienos metu iškeliama Kinijos vėliava. Vėliavos pakėlimas (saulei patekant) ir vėliavos nuleidimas (saulei leidžiantis) –  tai be galo svarbios ceremonijos.
Be Forbidden City Pekinas įžymus keliais dalykais: kepta Pekino antis , ji paprastai užauginama iki 2,6kg ne daugiau ir ne mažiau. Jos auginamos specialiuose fermuosemažuose garduose,kad negalėtų judėti ir taip greičiau priaugtų svorio. Šeriamos šios antys tik natūraliu pašaru ir užauginamos maždaug per vieną mėnesį.

Taip pat nei vienas kinas neįsivaizduoja dienos be Jazminų arbatos.

Pagrindinis Kinijos veidas – Didžioji Kinijos siena kuri driekiasi apie 6700km.

Aukščiausias didžiosios sienos kalno taškas aukščiau jūros lygio yra 9800m. Pati siena buvo pradėta statyti nuo Šanhajaus ir baigėsi vakaruose Ganzu provincijoje.

3kartus buvo renovuota.Didžioji siena dar kitaip vadinama  išsiraižiusiu drakonu. Yra 5 dalys didžiosios sienos – Sumatai, Padali, Mukeju, Gubeikou ir Džiujungou.

šuolis lynu nuo didžiosios sienos ant žemės

 Būtina pamatyti bent kartą gyvenime ir kinų operą , garsiąją Pekino operą. 

Puikūs kinai yra akrobatai, labai įdomu ir verta pamatyti akrobatų šou

MASAŽAS  

Pietuose, Yangshuo miestelyje ant kiekvieno kampo kabo gundantys užrašai "MASSAGE", "TRADITIONAL CHINESE MASSAGE" ir pan. Teko susigundyti. Įėjus, pasitinka smulkutės dailios kinietukės. Pėdų masažas kainuoja apie 150YEN 70min., jei daugiau nei 10 žmonių, tuomet 120YEN. Žodžiu, nuveda į specialų kambarėlį, ant specialiaus gulto, pakviečia berniuką-kiną(stiprūs vaikiaiJ. Kas kartą girdėti tą pačią frazę į ausį "helo? helo" ir "you ok .

RELIGIJA

Religinės kryptis Kinijoje yra tvirtos ir ryškios, tačiau savaime jos nėra religijos. Žiūrint mūsų akimis – tai tiesiog gyvenimo filosofijos. Rytų Azijos religijos yra įvairių tikėjimų, mokymų, raštų ir tam tikrų dvasios vadovų išminties rinkinys. Kinijoje egzistuoja 3 ryškios religinės filosofinės srovės: daosizmas, budizmas ir konfucianizmas.

Budizmas prasidėjo Indijoje apie 600metus pr.Kr. Jo įkūrėjas buvo Siddharta Gautama, Buda privilegijuotasis dvasininkas, kuris siekdamas pažinti gyvenimo prasmę , nustatė, jog tas,kuris nori paskiekti tikrąją laimę, privalo aukotis pasaulietiškajame  gyvenime.

Konfucianizmas remiasi Konfucijaus mokymu, kinų išminčiumi, gyvenusiu maždaug 500metų prieš Kristų. Jis teisino socialinę neligybę ir diduomenės privilegijas.

Daosizmo įkūrėjas buvo Lao – Dzė, jis išplėtojo visatos prigimties aiškinimus, pagrįstus dvasine orientacija, nurodydamas gyvenimo sunkumų priežastis.

Kinijoje , kaip ir visoje Azijoje, svarbu neapsirikti dėl azijiečio tautybės. Nors dauguma žmonių Kinijoje yra Han kinai, tačiau yra daug mongolų, tibietiečių, centro azijiečių, korėjiečių ar iš kitų grupių.

LAIKO NAUDOJIMO SAVITUMAI

Laikas vaidina svarbų vaidmenį neatidėliotiniems asmeniniams ryšiams, tai būdinga netgi judriems šių dienų Kinijos didmiesčiams. Reikalai neskubinami, laikrodis nėra vienintelis matas tam, kas ir kada nutiks. Mao Cze – dungo kartą paklausė, ką jis manąs apie prancūzų revoliuciją, jo atsakymas buvo toks – “ Per anksti ką nors pasakyti”. Kinai suskumba pasinaudoti galimybe, jeigu tokia pasitaiko; jie nori greitai pasiekti rezutaltą, tačiau nedarys nieko , kas jiems atrodo nenaudinga ar neįdomu vien tik dėl laiko trukmės.

Kinijoje darbo diena prasideda pakankamai anksti 7 ar 8 ryte ir baigiasi apie 16,17 val. Dauguma darbuotojų turi valandos pertrauką ir pertrauką vidurdienio poguliui po priešpiečių. Laikrodis čia nėra pagrindas imtis veiksmų.

APRANGOS REIKALAVIMAI

Kinijoje nesižavima žmonėmis, išsiskiriančiais prašmatniais drabužiais. Kinai daugiausiai linkę vilkėti neišsiskiriančius drabužius, prisiderinti prie visų ir nepabrėžti individualumo. Pagal tradicijas drabužiai turi būti tokie, kad derėtų prie visų, o ne išskirtų asmenį. Drabužių standartai nėra nei labai oficialūs, nei neoficialūs , jie priklauso nuo progos: dalykinė, socialinė ar darbovietėje; kitokie restorane, gatvėje, vyrams ar moterims. Stiliuos paisoma ne visuomet. Darbovietėse vyrai vadybininkai vilki tamsios spalvos kostiumus, baltus marškinius ir ryši švelnių spalvų kaklaraiščius. Kreipiamas dėmesys į batus – jie turi būti išblizginti. Iš vyriškų aksesuarų plačiau naudojami tik laikrodžiai. Moterys nešioja daugiau papuošalų , tačiau dažniausiai vilki paprastus dalykinius kostiumėlius ar konservatyvaus ilgio sukneles ir avi žemakulnius batelius. Gatvėje apsirengimas laisvas. – tai džinsai ir sportbačiai. Pobūviuose, draugiškuose susibūrimuose vilkima skoningai suderintais drabužiais , vyrai vilki švarku ir ryši kaklaraištį. “ oficialus apsirengimas” – tai prašmatnūs dalykiniai kostiumai.

Įprasta vilkėti švelnių atspalvių drabužius.
Kinijoje asmens higiena yra labai svarbi. Labai rūpinamasi asmenine švara ir geru kvapu, nors tai kas gali kvepėti kinams, vakariečiams gali pasirodyti atvirksčiai.

DOVANŲ BEI SUVENYRŲ PARINKIMAS IR ĮTEIKIMAS

Dalinti dovanas Kinijoje yra įprasta ir ne taip oficialu kaip Japonijoje.Verslo aplinkoje dovanų dalijimas tampa asmenišku dalyku, nes simboliškai perteikia tarpusavio ryšių pobūdį. Vykstant į Kiniją verslo reikalais, būtina teikti dovanas visiems su kuo numatyti susitikimai. Įprasta dovanoti tešlainius, pyragaičius visam įstaigos kolektyvui, firminius suvenyrus verslo partneriams ir ypač apgalvotą , asmeninę dovanėlę savo verslo partneriui, su kuriuo bus dirbama ateityje. Dovanos įteikiamos paprastai per pirmąjį susitkimą. Dera nusiusti šventinius atvirukus, ypatingai , atsidėkojant kolegoms kinams už bendradarbiavimą tais metais.

Įdomus ir dalykas dėl dėl dovanų skaičiaus., kadangi kinai yra prietaringi , tad reikėtų žinoti netgi ir dovanojant dovanas parinkti tinkamą jų skaičių. Neturėtų būti lyginis skaičius , kadangi jis lemia nesėkmę. Nelaimingas skaičius yra 4 arba 9. Geriausiai , kad būtų 3 arba 8 daiktai. Kinams skaičius 8 yra pats sėkmingiausias, jie netgi moka dideles sumas, kad jų telefono numeryje būtų kuo daugiau aštuntukų ir panašiai.

Nedera dovanoti laikrodžių, kadangi šis žodis panašus į žodį mirtis. Taip pat nosinaitės asocijuojasi su liūdesiu. Taip pat derėtų nepamiršti, kad kaip ir vizitinės kortelės taip ir dovanos įteikiamos ir priimamos dviem rankom.

Dovanos turi būti tinkamai įpakuotos .Dauguma dovanų pakuojamos į paprastą popierių, o paskui į raudoną ar aukso spalvos  popierių – karališka spalva arba geltoną ir rausvos spalvos popierių – laiminga spalva. Pakuotei netinka žalia, melsva, balta ir juoda – tai gedulingos spalvos.

VERSLO ETIKETAS KINIJOJE

Tradicinėse kinų įstaigose durys paprastai atviros , uždarytose dažniausiai yra tose įstaigose, kuriuose dirba aukštesnes pareigas užimantys valdininkai. Žmonės paprastai dirba atskirose arba bendrose kabinose. Durys, jei jos yra, būna atviros. Pagal kinų organizacijos struktūrą , egzistuoja griežti verslo ir valdžios titulai, kadangi dauguma vadybininkų ir aukštesnio lygmens administratorių kartu yra ir komunistų partijos pareigūnai ir užima atsakingas pareigas valdžios biurokratijoje.

Dėl egzistuojančios griežtos rango ir hierarchijos tvarkos kinų versle , postai yra labai svarbu ir aukščiausiuosius paprastai užima svarbias, direktorių lygmens pareigas užimantys asmenys.

Viešai darbuotojai negiriami ir jiems neatlyginama.Pavaldiniai rodo pagarbą vyresniesiems, vyrauja globėjiškas rūpestis tarp vykdomųjų darbininkų ir jaunesniųjų darbuotojų.

Sprendimų priėmimo sistema paprastai veikia iš viršaus į apačią, o pagrindinius sprendimus priima aukštus ir autoritetingus postus užimantys individai.

Derybos ko gero svarbu kiekvienam verlsininkui. Kinijoje svarbu žinoti, kad pirmasis susitikimas paprastai yra formalus. Jo metu kinai tyrinėja mus, vertinamus ir mūsų kompaniją. Prisistayti reikėtų gerai pasirengus ir aiškiai pateikus medžiagą.  Kinai yra nuostabūs derybininkai ir jie visaip stengsis išspausti sau naudos. Įderybas jie eina tarytum pagal laimėti / pralaimėti scenarijų.

Susitikimus vertėtų planuoti rūpestingai ir kuo anksčiau.

Mažyčiai atskiri pasauliai :)

Maldyvai

Šiandiena gyvename beprotišku tempu, daugiausiai laiko skiriam darbui , tik po to šeimai, draugams... Ir kaip nuostabu, kad yra atostogos – tai laikas tik sau ir artimiesiems.

Kiekvienos mano atostogos yra – nauja dar neaplankyta pasaulio šalis. Ir neįsivaizduoju jų praleidžiant paplūdimyje. Nukeliavus į bet kurią šalį, norisi su ja kuo greičiau susipažinti, kiek įmanoma daugiau pamatyti, pajusti, patirti. Kiekvienai kelionei pasiruošiu iš anksto, perskaitau knygas, atsiliepimus apie vietas, kurias ketinu aplankyti. Ir visuomet stengiuos įgyvendinti maximalius planus. Ši kelionė nebuvo išimtis. Intensyviai apkeliavę indijos vandenyno perlą - Šri Lanką, nepalikome nuošalyje ir kito – Maldyvų...
Esu daug girdėjusi gražių atsiliepimų apie Maldyvus, ir visad svajojau čia nukeliauti. Bet nuolat nenustygdama vietoje, aš tiesiog neįsivaizdavau savęs Maldyvuose daugiau nei dvi dienas...
Ir labai klydau...
Nuostabios, nei kiek neprailgusios akimirkos mūsų laukė tas keturias dienas, kurias mes praleidome mažytėje Maldyvų salelėje...

Ir dabar dvejojančio ar keliauti į Maldyvus, aš paklausčiau - ar galima atsispirti šiai pagundai, kurią teikia akinančio balto smėlio paplūdimiai, žalsvai mėlynas , skaidrus, šiltas vanduo, egzotiška augmenija, spalvingas ir gausus įvairiausių žuvų vandenynas, …
Maldyvai – tai rojus, norintiems pabėgti nuo civilizacijos. Jau pažvelgus pro lėktuvo langą, suspurda širdis. Neveltui Markas Polas Maldyvus yra pavadinęs “ Indijos Vandenyno gėle”. Tai iš ties ryški, kvapni, graži bei nepamirštama gėlelė…

Sanskrito kalba ( Maladiv ) reiškia - salų grilianda, kuri driekiasi 850 km iš šiaurės į pietūs ir tik 130 km iš pietų į vakarus. Tai 1190 koralinės kilmės salų Indijos vandenyne, iš kurių keletas yra vos 1metras virš jūros lygio. Maldyvų archipelagą sudaro 26 vulkaninės kilmės atolai.
Turizmui, kuris Maldyvuose plėtojamas tik nuo 1972 metų , šiuo metu atviros 87 salos ir kasmet vis daugėja. Daugelį jų supa barjeriniai rifai. Vanduo aplink salas šiltas, skaidrus ir ramus.

Arčiausiai yra Indija bei Šri Lanka, vos už 600 km. Maldyvai yra nuošalyje nuo pagrindinių Indijos vandenyno laivybos kelių, todėl ir sugebėjo išlaikyti nepaliestą civilizacijos gamtą. Šiuo metu 220 salų yra apgyvendintos. Manoma , kad salos buvo apgyvendintos visai neseniai, apie 1000 –us metus kolonistai kėlėsi iš Šri Lankos, arabų pusiasalio bei Indijos.

Kada ir kaip susiformavo Maldyvų salos tiksliai nėra žinoma. Tai pirmas mums rūpimas klausimas žvelgiant į salas iš viršaus. Pagal vieną teoriją, prieš 50mil. Metų vandenyne išsiveržė ugnikalnis. Vėliau jo kraterių viršūnės užneštos smėliu, apaugo medžiais, o vandenyne atsirado koraliniai rifai. Kita teorija – Maldyvai – tai kalnas, kurį kažkada užtvindė vanduo.


Lėktuvas nusileidžia į vieną iš didžiausių salų, sostinę – Malę. Tai vienintelis miestas šalyje. Čia gyvena apie 80 tūkst. Žmonių, yra 9,6 km asfaltuotų kelių. Nusileidimo takas , apsuptas akinančio žydrumo vandenyno. Nuo jo spalvų ryškumo, ne tik širdis spurda, bet ir pati nebegali nusėdėti vietoje. Norisi ne pro lėktuvo langą , bet savo akimis pažvelgti į beribį vandenyną.

Iš Malės oro uosto, viešbučius galima pasiekti tik dviem būdais : vandens bei oro transportu. Pervežimas laivu iš oro uosto į viešbutį užtrunka nuo pusvalandžio iki 3jų valandų. Oro transportu , dar vadinamu oro taxi , poilsio oazę galima pasiekti nuo 15 iki 30 min.
Norėdami pažvelgti į atolus iš viršaus ir iš arčiau , pasirinkome oro taxi. Tai nedidukas, 15 vietų lėktuvas , kuris atrodo kaip „ įtaisytas“ ant vandens slidžių.
Ir tik skrendant su juo, gali susidaryti bendrą šalies vaizdą. Kiekviena salelė – tai nuosavas ir nepakartojamas pasaulis.

Pasiekę savo salą , tuo tik įsitikinome. Keletą dienų gyvensime pasaulyje , kuris atskirtas nuo civilizacijos, miesto, triukšmo, šurmulio.. Svetingai mus pasitinka viešbučio darbuotojai ir jau po akimirkos, įmerkę kojas į smėlį mes gaivinames sultimis. Tuo tarpu viešbučio administratorė mums papsakoja apie tvarką saloje. Ir berniukas palydi iki mūsų namelio, pūpsančio smėlyje priešais vandenyną.
Visi nameliai - ant vandenyno kranto, kai kurie stypso ir vandenyje. Išėjus pro duris – vos pora žingsnių iki žydrojo vandenyno.

Saloje - tik viešbutis iš atskirų namelių , kurie su savo šiaudiniais stogais atrodo kaip grybai , pasislėpę po pasvyrusiomis palmėmis. Keletas namelių tiesiog styro vandenyje, kiti prie pat palūdimio.. Nameliai ant vandens atrodo be galo egzotiškai , nuostabiai ir patraukliai. Tačiau aplinkui – vien vanduo ir žuvelės, jokios žalumos.Mes nusprendėme turėti savo nuosavą paplūdimį, šiek tiek žalumos ir dėl to pasirinkome namuką, esantį šalia vandenyno. Namelio terasa žvelgė tiesiai į vandenyną, po kojomis jauti smėlį čia pat ir vandenį. Pairinkę šį namelį nei kiek neapgailestavom. Juolab vaikščioti siauručiais takeliais tarsi žaliais tuneliais, apgaubtais augmenijos daug jaukiau ir smagiau nei vaikščioti tilteliu skiriančiu namelius,esančius ant vandens.

Dažnai juokaujam, kad keliaujant į šiltus kraštus reikia nepamiršti pasiimti gerą nuotaiką, kreditinę kortelę, kremą nuo saulės, foto aparatą ir maudymuką.
Ir kas nustebino, kad būtent čia – tikrai daugiau nieko ir nereikia.
Lengvų drabužėlių reikia tik pietų ar vakarienės metu. Batus čia galima pamiršti. Visoje saloje baltas smėlis – restorane, masažo salone, parduotuvėleje...

Tad tik pasidėję daiktus, tuoj pat bėgam susipažinti su šia mažyte poilsio oaze, kuri bent jau iš pradžių man pasirodė ne tokia maža.
Tačiau salą apėję per maždaug 20 min, nustojome skubėti. Beveik viską jau pamatėme… Net ir didesnes salas apeiti, esančias Maldyvų atoluose tikrai neužtruks ilgiau nei valandą. Nors viešbutis pilnai apgyvendintas, žmonių klegesio neišgirsi..Bet jau po pusdienio , praleisto šiame uždarame pasaulyje, visi vieni kitus pažysta.
O poilsiui, ramybei ir gerai nuotaikai čia pakanka paukštelių čiulbėjimo bei vandenyno bangų muzikos.

Vos atvykus, nusprendžiau išbandyti masažą. Stulbinantis malonumas, tiesa – ne pigus..
Už pusantros valandos viso kūno masažą, pakloti galima kažkur nuo 100 USD, už pusės valandos pečių ir galvos masažą – nuo 60 USD.
Na bet kokiu atveju išbandyti tikrai verta..

Jau tą pačią dieną jauti, kad mintys apie kažkur už tūkstančių kilometrų paliktus rūpesčius, nebaigtus darbus, atidėtus sprendimus tiesiog išgaruoja. Ir jau džiaugiesi salos dangiška ramybe. Pagrindinis užsiėmimas – dikinėjimas po salą, stebint pakrante marširuojančius krabus, atsargius driežus, plaukiojančias žuveles, žvejojančias gerves, dainuojancius geltonsnapius paukštelius , kurių saloje apstu..

Taip ramiai ir gražiai prabėga diena saloje. Skaičiuojam pamatytus driežus, bandom prisiminti matytas žuvis ir duoti joms vardus. Kiekvieną vakarą su gyva muzika, gardžiais patiekalais, poilsiautojai viliojami į salos restoraną vakarienei. Maldyvų tradiciniai patiekalai yra gana aštrūs. Labai populiari – žuvis, dažniausiai ruošiama įvairiuose aštriuose padažuose kaip pvz. - kario, pagardinant čili pipirais, svogūnais ar česnakais. Tačiau nemėgstantys aštrių patiekalų tikrai ras ir naturalių ir neaštrių patiekalų – kaip ant grotelių kepta mėsa ar žuvis. Nemažas daržovių, vaisių pasirinkimas.

Pirmą kartą teko paragauti nepamirštamo skonio saldumyno – morkų chalvos. Akys tiesiog negalėjo praleisti šio gardumyno ir visai ne be reikalo. Virėjas prieš išvykstant net receptą patikėjo..


Saulė leidžiasi anksti, tad po skanios vakarienės nesinori dar miego.Patogiai įsitaisome šalia mūsų namelių stovinčiuose gultuose. Ir atmerkę akis įsispoksom į nuostabiai žvaigždėtą dangų. Taip norėtųsi čia nugrimzti į miego karalystę po šiuo žvaigždėtu apklotu. Bet pabijoję vietinių, dar nepažystamų gyvūnų, pajudam link savo trobelės..

Kas visiškai negali gyventi be veiklos, saloje ras teniso kortus, stalo tenisą, nardymo mokyklą...Organizuojamos įvairios eksursijos.Ir kadangi 99 proc. Šalies teritorijos užima vanduo, tai aktyvaus poilsio mėgėjai čia tikrai ras nemažai užsiėmimų.
Labai populiarūs yra kruizai jachta su sustojimais negyvenamose salose, ekskursijos po Indijos vandenyną valtimi su permatomu dugnu.
Tai ideali vieta nardymui ir povandeninio pasaulio pažinimui. Tanki tropinė augmenija sudaro nepakartojamą salos grožį.

Kiekvienoje saloje yra povandeninio plaukiojimo mokyklos, kuriose yra galimybė išsinuomoti visą būtiną inventorių, praeiti specialius kursus ir gauti nardymo sertifikatus.
Povandeninis pasaulis čia nepalieka abejingų. Tai tarsi milžiniškas permatomas akvariumas. Net ir stovėdamas ant tiltelio gali grožėtis jame plaukiojančiomis spalvingomis žuvelėmis. O kas bijo nerti giliai , bet nori iš arčiau pažvelgti į stulbinantį povandeninį pasaulį , paliesti įvairiaspalves žuveles bei pasigrožėti koralais, tai gali padaryti plaukiojadami ir nardydami paviršiuje.

Poilsiautojai labai mėgsta naktinę ar rytmetinę žūklę, kuri paprastai pasibaigia ypatinga vakariene, pagaminta ant laužo.
Žvejyba per amžių amžius buvo pagrindinė maldyviečių ekonomikos šaka. Daugiau kaip 700 įvairių rūšių žuvų gyvena ir veisiasi aplinkiniuose vandenyse.
Visa tai - dėka tropinio ir šilto klimato. Nors oro temperatūra visus metus be reikšmingų svyravimų , visgi geriausios oro sąlygos – nuo gruodžio iki balandžio pradžios (šiaurės – rytų musonas). Jūra rami, oras sausas ir šiltas, saulėta. Nuo balandžio iki lapkričio oras mažiau nusakomas. Pietų – vakarų musonas gali atnešti trumpalaikius lietus, drėgmę. Šio periodo metu mažiau karščio.

Mes atostogavome balandžio mėnesį, tad šiek tiek kliuvo ir tropinio lietaus. Bet jis neišgazdino, nes palijo vos valandą, kitą ir liovėsi. Tad tai tikrai nesudrumstė mūsų poilsio . Pasislėpę nuo lietaus mėgavomes barmenų sukurtais kokteiliais, kurių kiekvienas turi juokingą pavadinimą – kaip antai – dramblio pėda.. O jau po akimirkos vėl džiaugėmės saulute ir šiltu vandenynu. Gulėdama ant minkštučio balto smėlio ir žvelgdama į žalsvai melsvą horizontą, staiga suvoki, koks yra trapus šis tropikų rojus. Kadangi salos virš vandens iškilusios vos porą metrų, mokslininkai teigia, kad jei klimatas ir toliau šils, po trisdešimt metų šias salas praris vandenynas..
Kol kas bijoti nėra ko, nes kiekvieną salelę apsaugo koralinis rifas nuo Indijos vandenyno bangų, potvynių ir atoslūgių.

Maldyvai – ideali vieta poilsiui tiems, kurie gamtą ir ramybę vertina labiau nei komfortą ir šurmulį. Savo nepakartojama aura salos užburs ne tik įsimylėjalius bet ir šeimas ar vienišius. Net neabejoju, kad kiekvienas neliks abejingas, parsiveš šiltus prisiminimus ir dvasinę ramybę. Maldyvuose aš supratau, kad tai mano svajonių atostogos, kad niekur iš šios salos aš nenubėgsiu , niekur nenuskubėsiu. Tiesiog gera būti čia ir dabar. Gera jausti bangų alsavimą, matyti kylančią ir besileidžiančią saulę, klausytis įvairiausių paukščių balsus , pamiršti gatvės ir mašinų šurmulį, mobilaus telefono skambesį...

Tik atvykus į Maldyvus ir skrendant atgal manęs neapleido viena mintis – vieną dieną aš čia grįšiu, grįšiu tik pailsėti nuo kasdieninės rutinos, pasisemti tos dvasinės ramybės ir energijos, kuri vis dar nepaleidžia manęs ir dabar ...